Kai kurios ligos ir negalavimai susilaukia atjautimo ir užuojautos. Diagnozė „menopauzė“, arba „klimaksas“, deja, neretai nuskamba lyg įžeidimas. Mūsų kultūroje šiuo metu vyrauja jaunystės kultas, todėl sunku susitaikyti su ateinančiu nauju gyvenimo periodu. Bet ar tikrai menopauzė – gėdinga liga?

 


Sąmokslo teorija: kada menopauzė tapo liga?

Apie menopauzę daugiau rašyti ir kalbėti pradėta nuo 1960-ųjų. Iki tol moterys sulaukdavo amžiaus atneštų gyvenimo permainų, tačiau su gydytojais jų neaptarinėdavo. Jeigu pasiskųsdavo simptomais, išgirsdavo pasiūlymą tiesiog susitaikyti arba gaudavo raminamųjų. Negalima kaltinti gydytojų abejingumu – tuo metu jie paprasčiausiai neturėjo ko pasiūlyti nemaloniems pojūčiams sušvelninti. Menopauzė buvo laikoma negydoma būsena.

Situacija iš esmės pasikeitė XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje, kai atsirado pirmieji sintetiniai hormonai. Hormonų terapija pradėta siūlyti moterims, kurios tapo firmų, gaminančių medikamentus, taikiniu. Egzistuoja sąmokslo teorija, kuri teigia, kad būtent farmacininkai menopauzę pavertė liga, kad sukurtų rinką savo produkcijai. Sukūrus sintetinį estrogeną, farmacininkai pradėjo svarstyti, kam būtų galima jį parduoti, kokią ligą juo būtų galima gydyti.

Vaistų sukūrimas pakeitė menopauzės statusą – iš normalaus biologinio proceso ji virto išgydoma liga. Atsiradus raminamųjų vaistų pasiūlai, tokie simptomai kaip nerimas, nemiga, irzlumas, greitai pasipilančios ašaros, susidomėjimo gyvenimu sumažėjimas, t. y. depresijos požymiai, buvo pradėti sieti su menopauze. Raminamųjų vaistų reklama sukūrė klimakso kankinamos pacientės stereotipą: isteriška, besiblaškanti moteris, bandanti įveikti depresiją dėl besibaigiančios jaunystės. Farmacininkai moteriai siūlė vaistus kaip priemonę įveikti nerimą, o savo neadekvačiu elgesiu negadinti gyvenimo artimiesiems.

Ankstyvieji Z. Froido darbai, kuriuose aprašyta menopauzė kaip kritinis periodas, išgyvenamas kaip žavesio ir gebėjimo gimdyti vaikus ir apskritai moteriškumo pabaiga, buvo panaudoti prieš menopauzę, jai priskiriant psichinio negalavimo statusą. Iš tiesų bėgančio laiko suvokimas, išvaizdos pokyčiai, suaugusių vaikų išėjimas iš namų veikia moters nuotaiką, o masinio informavimo priemonėse išvystytas simptomų aprašymas ir nesveikos būsenos eskalavimas net menkiausius nuotaikos virptelėjimus skatina vertinti kaip baisios ligos, kurią būtina gydyti, požymiu.

 


Kitas gyvenimo etapas

Pirmiausia menopauzę reikėtų atskirti nuo paprasto senėjimo proceso. Menopauzė – tik vienas moters gyvenimo etapas – menstruacijų pabaiga, ir šis etapas nesitęsia 20 metų. Vidutinio amžiaus vyrai taip pat patiria panašių simptomų: prislėgta nuotaika, nerimas, odos pokyčiai, seksualumo mažėjimas. Tiesiog vyrams nėra tokio įvykio, su kuriuo galėtų sieti visas problemas. Moterims mėnesinių pasibaigimas yra lyg laiptelis, oficialiai patvirtinantis, kad įžengta į kitą gyvenimo etapą.

Neretai gebėjimas turėti vaikų ir seksualumas tapatinami (nors iš tiesų tai nėra vienas ir tas pats), todėl menopauzė vertinama kaip seksualinio patrauklumo pabaiga. Vyrų gyvenime nėra požymio, aiškiai rodančio reprodukcinio amžiaus pabaigą, kuris, beje, ir tęsiasi ilgiau.

Prieš kokius 30 metų moters reprodukcinio amžiaus pabaiga sutapdavo su jos vaidmens šeimoje sumažėjimu: vaikai užauga, palieka namus, mamos jiems reikia mažiau. Dabar situacija visai kita – moters vaidmuo neapsiriboja namais ir šeima, o karjeros pasiekimai kaip tik šiame amžiuje yra reikšmingiausi. Moterys tebegyvena visavertį gyvenimą ir jų vaidmuo visuomenėje paskutiniame gyvenimo trečdalyje nepraranda reikšmės.

 


Kas vyksta organizme menopauzės metu?

Visą gyvenimą moters kiaušidėse gaminasi hormonai estrogenai, reguliuojantys ovuliacijos ir menstruacijų ciklus. Tačiau ateina diena, kai visa tai liaujasi. Kartu baigiasi ir moters reprodukcinis amžius. Argi tai ne puiki naujiena: daugiau jokių kritinių dienų, jokios nėštumo baimės. Laisvė! Deja, ne viskas taip paprasta.

Estrogenų trūkumas paveikia ne tik menstruacijas: sausėja oda, gana sparčiai formuojasi naujos raukšlės; jei numetama kiek svorio, oda nebesusitraukia, o lieka kaboti lyg išaugtas drabužis; plaukai nebetenka ankstesnio žvilgesio. Taip pat estrogenų sumažėjimas lemia blogojo cholesterolio lygio padidėjimą ir nusėdimą ant kraujagyslių sienelių, dėl to jos gali užsikimšti. Keičiasi ir medžiagų apykaita – greičiau auga svoris ir didėja riebalų kiekis. Estrogenai veikia kaulų audinių receptorius ir kartu su kitais hormonais daro įtaką kaulų tankiui ir stiprumui. Kaulai pradeda prarasti kalcį ir darosi trapesni – greičiau lūžta, o jei taip nutinka, gyja daug lėčiau. Dėl pokyčių kauluose pagyvenę žmonės kūprinasi ir mažėja ūgiu.

 


Staiga pasidarė karšta…

Ryškiausias ir konkrečiausias menopauzės simptomas – mėnesinių ciklo pokyčiai iki jų visiško išnykimo. Neretai padidėja dirglumas, dažniau pasitaiko prislėgta nuotaika, užmaršumas, nedėmesingumas, greitas nuovargis, nepaaiškinamas nerimas, nemiga. Ypač daug nepatogumų sukelia karščio bangos, kurių metu gana stipriai prakaituojama, parausta veidas. Kartais sumažėja seksualinis potraukis, atsiranda sausumas makštyje, problemos su šlapimo pūsle. Tačiau taip būna ne visuomet. Kai kurios moterys kaip tik menopauzės periodu pasiekia savo seksualumo viršūnę.

 


Kaip pagerinti savijautą?

Jei organizmui ko nors trūksta, liaudies medicina visada randa augalų. Pavyzdžiui, seniai pastebėta, kad Rytų šalyse moterys daug lengviau išgyvena menopauzę. Mokslininkai nustatė, kad šio reiškinio priežastis – sojų produktai, kurių Azijos virtuvėje naudojama labai daug. Sojose yra medžiagų, kurios moters organizmą veikia panašiai kaip moteriškieji lytiniai hormonai estrogenai. Augaliniai hormonai vadinami fitoestrogenais.

Šių medžiagų yra ne tik sojose, bet ir linų sėmenyse, vynuogėse (ypač žievelėje ir kauliukuose), granatų grūdeliuose, brokoliuose, apyniuose, salykle. Šie augalai ir jų produktai nuo seno naudojami liaudies medicinoje menopauzės simptomams palengvinti. Linų sėmenys ne tik kompensuos estrogenų trūkumą, bet ir neleis priaugti svorio, kas itin svarbu, nes šiame amžiuje dėl nutukimo kyla itin daug problemų. Sėmenis galima tiesiog kramtyti, užgeriant dideliu kiekiu vandens, galima jas smulkiai sumalti ir įmaišyti į kitus patiekalus.

Labai vertingas vynuogių kauliukų aliejus dėl tų pačių naudingųjų fitoestrogenų bei vitamino E. Vynuogių kauliukų aliejus stimuliuoja medžiagų apykaitą ir kepenų darbą, mažina blogojo cholesterolio kiekį, tuo pačiu ir aterosklerozės pavojų, o organizmą praturtina geruoju cholesteroliu, kuris skatina medžiagų apykaitos procesus organizme.

Savijautą galima palengvinti vaistažolių arbatomis. Liepų žiedų ir šalavijų mišinio arbata gelbsti nuo naktinių prakaitavimų. Jonažolės atkuria dvasinę pusiausvyrą, melisos gydo miego sutrikimus.

Nuo karščio protrūkių gelbėja sveika mityba, fizinis katyvumas, organizmo grūdinimas.

 


Faktai

  • Menopauzės laikotarpis prasideda apie 45–55 metus.
  • Rūkančioms moterims menopauzė prasideda anksčiau negu nerūkančiosioms.
  • Dėl kaulų tankio mažėjimo per dešimt metų po menopauzės moters ūgis sumažėja apie 4 cm.
  • 2004 m. Amerikietė Aleta St. James pagimdė dvynukus būdama beveik 57 metų amžiaus. Vyriausios gimdyvės laurus 2006 m. iš jos paveržė ispanė Karmela Bousada, pagimdžiusi būdama beveik 67-erių.
  • Depresiją, nerimą, psichikos pokyčius menopauzės metu patiria apie 10 % moterų. Didžiausias depresija besiskundžiančių moterų procentas yra Amerikoje.
  • Kai kuriose Afrikos šalyse moterys, pasiekusios gyvenimo brandą, tuo labai džiaugiasi ir yra ypač gerbiamos.
  • Išsilavinusios, karjeros siekiančios, įdomiai ir aktyviai gyvenančios moterys patiria mažiau neigiamų menopauzės simptomų.